Kapitalas III tomas. Kapitalistinės gamybos procesas kaip visuma

Karlas Marksas (1818–1883) – vienas žymiausių XIX amžiaus filosofų, socialinės istorijos ir ekonominių santykių tyrinėtojų ir didžiausias tuometinės kapitalizmo ekonominės bei socialinės sistemos kritikas.
Visą „Kapitalo“ veikalą sudaro trys tomai, nors dažnai prie jų priskiriamas ir 4 - asis. „Kapitalas“ buvo rašomas aštuoniolika metų. 1865 - aisiais rankraštis buvo užbaigtas, o 1867 - aisiais – išleistas. 1885 m., jau po K. Markso mirties, F. Engelsas išleido 2 - ąjį tomą, 1894 m. – ir 3 - iąjį, kuris čia pateikiamas išverstas į lietuvių kalbą pavadinimu: ''Kapitalas. Politinės ekonomijos kritika III knyga: kapitalistinės gamybos procesas kaip visuma''. Vadinamąjį 4 - ąjį tomą („Pridėtinės vertės teorijos“) iš K. Markso rankraščių sudėliojo Karlas Kautskis ir atskiromis dalimis paskelbė 1905 – 1910 metais.
Aprašydamas žymiausius pasaulio ekonomikos mąstytojus R. Heilbroneris skyrių apie Karlą Marxą pavadino „Nepermaldaujama Karlo Markso sistema“. Karlo Markso pastangos kritiškai analizuoti kapitalizmą kaip sistemą labai daug prisidėjo prie socialinių mokslų plėtros.

Trečiasis Karlo Markso „Kapitalo“ tomas užbaigia kritinę kapitalizmo analizę ir yra skirtas problemoms, susijusioms su pridėtinės vertės transformacija į pelną, taip pat ekonominių krizių, rentos ir konkurencijos teorijos analizei.

Pagrindinės trečiojo tomo temos:
Pridėtinės vertės transformacija į pelną:
Marksas nagrinėja, kaip gamybos procese sukurta pridėtinė vertė transformuojama į pelną, taip pat analizuoja įvairias šio pelno formas (palūkanas, renta).
Pelno normos mažėjimo tendencijos dėsnis:
Trečiajame tome Marksas suformuluoja ir pagrindžia šį dėsnį, kuris yra vienas iš pagrindinių jo ekonomikos teorijos dėsnių.
Gamybos kainų teorija:
Marksas nagrinėja, kaip gamybos kainos susidaro konkurencijos sąlygomis ir kaip jos nukrypsta nuo prekių vertės.
Žemės rentos teorija:
Trečiajame tome Marksas plėtoja savo žemės rentos teoriją, aiškindamas, kaip žemės nuosavybė veikia pajamų paskirstymą.
Ekonominės krizės:
Marksas analizuoja ekonominių krizių priežastis ir mechanizmus kapitalistinėje sistemoje.
Konkurencija ir monopolija:
Marksas nagrinėja konkurencijos vaidmenį ir jos virsmą monopolija kapitalizmo sąlygomis.

Skirtingai nuo pirmųjų dviejų tomų, trečiasis „Kapitalo“ tomas yra labiau abstrahuotas ir sunkiau suprantamas, nes jame nagrinėjamos sudėtingesnės ekonominės kategorijos ir procesai. Jame yra daugiau matematinių apskaičiavimų ir grafikų, todėl jis labiau orientuotas į ekonomikos srities specialistus. Apima įvairių kapitalo formų, tokių kaip piniginis kapitalas, gamybinis kapitalas ir prekybinis kapitalas, analizę. Nagrinėjami klausimai, susiję su kredito sistemos ir bankų veikimu. Apskritai trečiasis „Kapitalo“ tomas yra svarbus pirmųjų dviejų tomų papildymas, užbaigiantis kritinę kapitalistinės sistemos analizę ir suteikiantis gilų supratimą apie šioje sistemoje vykstančius ekonominius procesus.

Kieti viršeliai, 834 p. Pirmas leidimas.