Kafkos dienoraščiai – garbingi, atviri užrašai, parodantys rašytoją ir žmogų, griaunantys vienišiaus mitą. Juose atsiskleidžia Kafkos kasdienio gyvenimo detalės, santykiai su tėvu, motina, moterimis, draugais, kultūrinis kontekstas. Išryškėja autoriaus polinkis į savianalizę, jo kūrybiniai sumanymai bei nuolatinis nepasitenkinimas savo kūrybiniu aktyvumu bei kokybe: „Koks nepaslankus pasidariau! Anksčiau man užtekdavo ištarti tik vieną žodį, prieštaraujantį tuo metu esamai krypčiai, ir aš jau lėkdavau į kitą pusę, o dabar tik spoksau ir lieku toks pat, koks esu“, „Nepastebimas gyvenimas. Pastebimos nesėkmės“, „Vakar ir šiandien truputį rašiau. Apie šunį. Dabar perskaičiau pradžią. Ji bjauri ir kelia galvos skausmą.“