Etnografė, remdamasi įvairiais duomenimis, populiariai, nuosekliai ir išsamiai pasakoja apie duonos reikšmę buityje, papročiuose, tradicijose. Skiriama ne tik jaunimui, bet ir visiems paveldo klausimais besidomintiems. Gausiai iliustruotas leidinys.
Knygos dailininkas Justas Tolvaišis
Kalbos duomenys ir apeigų papročiai rodo, kad lietuviai duoną valgė nuo labai senų laikų. Ji plačiai minima seniausiuose liaudies kūrybos žanruose: smulkiojoje tautosakoje, sutartinėse, sakmėse, tikėjimuose, kalendorinėse ir agrarinėse apeigose ir kitur. Senų senovėje duona buvo suasmeninta ir sudievinta. Remdamasi lietuvių etnografijos ir kitais šaltiniais, autorė šioje knygoje išsamiai pasakoja apie duonos vietą tautos buityje ir pagarbos jai išraišką įvairiose žemdirbių apeigose.