ĮVADAS — 1. AUKŠTOJO MOKSLO PASAULINĖS IR EUROPINĖS TENDENCIJOS: 1.1. Elitinio aukštojo mokslo tapimo masiniu proceso esmė: paradigma ir Charakteristikos; 1.2. Kompetencijos sampratos erdvė; 1.3. Universitetinės studijos profesinio rengimo koncepcijos kontekste; 1.4. Įvairių šalių aukštųjų mokyklų teikiamų kvalifikacijų bei laipsnių palyginimo ir jų pripažinimo problemos; 1.5. Aukštųjų mokyklų akreditacijos patirtis ir problemos — 2. LIETUVOS AUKŠTOJO MOKSLO KONTEKSTAS: 2.1. Nacionalinis identitetas ir švietimas Lietuvoje: demokratijos kelias; 2.2 Švietimo subjektų interesai, jų laukai bei juos įtakojantys veiksniai; 2.3. Antrepreneriškų gebėjimų plėtojimas posocialistinėje šalyje; 2.4. Lietuvos įmonių vadovų ir profesionalų humanitarinio išsilavinimo reikšmės organizacijos kultūrai tyrimas; 2.5. Besimokanti organizacija šalyje - kandidatėje į ES: vizija ar realybė?; 2.6. Kokiu laipsniu yra generalizuota Herzbergo dviejų veiksnių teorija?