Apie karą I-II kn.

Ši knyga yra giliausias, įvairiapusiškiausias bei sistemingiausias tyrimas apie karą, pasirodęs iki šių dienų. Vokietijos vyriausiojo štabo viršininkas Helmunthas von Moltkeʼė ją laikė svarbiausiu tekstu po Biblijos bei Homero, o britų, kurie su neslepiamu skepsiu žvelgė į Prūsijos karo tradiciją, žurnalistas ir istorikas Cyrilas Fallsas knygos autorių pavadino „aukščiausiuoju Marso šventyklos dvasininku“. Knygoje nagrinėjamas karo tikslas ir priemonės, pavojus ir fizinės pastangos, žinios ir frikcija, karo menas ir mokslas, reflektuojamos teorijos ir praktikos skirtybės, jų sankirtos, ribos bei šešėlinės zonos.
Carlas von Clausewitzas (1780–1831) – prūsų generolas, karo teoretikas, filosofas. Gimė Burge, netoli Magdeburgo, nuo ankstyvo amžiaus studijavo karybą, dalyvavo įvairiuose konfliktuose, o kaip karvedys susiformavo Napoleono karuose. Patirtis kare, intelektualiniai gebėjimai ir paskyrimas vadovauti Berlyno karo akademijai Clausewitzui leido atsidėti teoriniams karo tyrinėjimams. Didysis veikalas Apie karą, Clausewitzo sprendimu, paskelbtas po jo mirties, 1832 m., jo žmonos Marie von Clausewitz rūpesčiu ir pastangomis.
„Karas yra prievartos aktas, ir prievartos naudojimui ribų nėra; taip kiekvienas diktuoja kitam sąlygas, abi pusės daro viena kitai poveikį, kuris iš principo turi žengti iki kraštutinės ribos.“