Fluorescencinė diagnostika biomedicinoje

Monografija Fluorescencinė diagnostika biomedicinoje sudaryta iš skyrių, kurie supažindina su sritimis, susiejančiomis fluorescencijos reiškinį ir jo taikymą biologijoje ir medicinoje. Knyga skirta skaitytojui, kuris gilinasi į tarpdisciplinininius mokslus. Trumpai aprašomos biologinės struktūros ir jų optinės savybės, labiau išskiriamos tos, kurios lemia specifinę sąveiką su šviesa. Didžioji knygos dalis skirta fluorescencinės diagnostikos metodų taikymo aprašymui. Jie iliustruoja knygos pirmuosiuose skyriuose aptartų fundamentinių dėsningumų praktinius aspektus ir suteikia informacijos, kaip, remiantis bendraisiais šviesos ir biologinio audinio sąveikos dėsningumais, galima plėtoti ir realias problemas spręsti taikant savitosios ir sensibilizuotos audinių fluorescencijos optinės diagnostikos metodą. Kiek galima, buvo stengtasi išvengti specializuoto matematinio-fizikinio reiškinių aprašymo, pateiktos tik tos formulės ir jų išvedimas, kurios būtinos bendrųjų reiškinių dėsningumams suprasti. Pirmas knygos skyrius supažindina su istorine šviesos sampratos raida, elektromagnetinių bangu spektru ir fotono sąvoka. Antrame skyriuje trumpai apibūdinamas biologinis objektas, akcentuojamos jo morfologinių ir struktūrinių savybių sąsajos su šviesos sukeltais vyksmais. Trečiame skyriuje apžvelgiama informacija apie diagnostikai naudojamus šviesos šaltinius. Ketvirtas skyrius skirtas šviesos sąveikos su biologiniais objektais dėsningumams aptarti. Penktame skyriuje nagrinėjamas fluorescencijos reiškinys ir jį veikiančių faktorių visuma. Šeštas skyrius skirtas savitajai biologinių audinių fluorescencijai ir galimybėms ją taikyti diagnostikai. Septintas ir aštuntas skyriai supažindina su konkrečiais sensibilizuotos fluorescencijos taikymo diagnostikoje pavyzdžiais. Devintame skyriuje aprašomos nanodalelių optinės savybės ir galimumas panaudoti jas fluorescenciniam vaizdinimui ir optinei biopsijai. Šioje knygoje apsiribota tik pagrindine informacija, kuri padėtų fizikos ir technikos sričių specialistui suvokti bendrą biologinio objekto sampratą. Daugiausia dėmesio yra skirta konkretiems fluorescencinės diagnostikos metodams aprašyti. Jie iliustruoja knygos pirmuosiuose skyriuose aptartų fundamentinių dėsningumų praktinius aspektus ir suteikia informacijos, kaip, remiantis bendraisiais šviesos ir biologinio audinio dėsningumais, galima plėtoti ir taikyti optinės biopsijos metodą, grįstą savitąja ir sensibilizuotąja audinių fluorescencija.