Žengiu į gyvenimą

Teresė Marten (Thérèse Martin) gimė Alansono mieste, Prancūzijoje, 1873 m. sausio 2 d. Liudviko Marteno ir Zelijos Geren, kurie buvo kartu kanonizuoti 2015 m., šeimoje. Po motinos mirties 1877 m. rugpjūčio 28 d. Teresė su šeima persikėlė į Lizjė miestą. Žmogišką ir dvasinę Teresės brandą lydėjo ypatingos malonės, jos leido augti žinant begalinį Dievo gailestingumą, rodomą kiekvienam žmogui. Per 1883 m. Sekmines ji patyrė nepaprastą malonę – Švč. Mergelės Marijos užtarimu pagijo nuo sunkios ligos. 1884 m. Teresė priėmė Pirmąją Komuniją ir patyrė itin artimo ryšio su Kristumi malonę. 1896 m. balandžio 3 d. naktį iš Didžiojo ketvirtadienio į Didįjį penktadienį Teresei pirmąkart pasireiškė liga, galiausiai nuvedusi į mirtį. Šiuo laikotarpiu ji buvo stipriai susitelkusi į savo pašaukimą būti plakančia širdimi Bažnyčioje, kuri yra mylima, mylinti ir kurianti meilę. Blogėjant sveikatai, Teresė buvo perkelta į ligoninę. Anksčiau, tamsią tikėjimo naktį, ji teigė: „Aš nemirštu, o žengiu į gyvenimą.“ 1897 m. rugsėjo 30 d., būdama 24 m., ji išėjo iš šio gyvenimo tardama žodžius: „Mano Dieve… Myliu tave.“