Visos upės many

Poetės sielon sutekančios upės - dainingais eilėraščiais virtęs gyvenimas. Eilėraščiuose jaučiamas begalinis meilės ir šviesos ilgesys, bandoma suvokti gyvenimo trapumą ir keistą prieštarą: Viskas laikina šičia/ tiktai krintantys žiedlapiai amžini, trokšdama patikėti save Tam, kuriam paklūsta amžinybė. Eilėraščiai pakylėja dvasią, paglosto rūpesčių, skubos ir iššūkių išvargintas širdis, tyliai nuplevena ir ištirpsta dangaus platybėse.