Sudėtingus kūrybinio ir gyvenimo kelio ieškojimus Aloyzas Vilkys aprašė neseniai išleistoje prisiminimų knygoje „AUDRINGO PASAULIO LAIPTAIS KOPTA Į VIRŠŪNES". Knyga didelė - apie 500 puslapių, be autobiografinių, yra skyriai „Apie draugystę ir draugus, tikrus ir tariamus", „Apie tikėjimą, kunigus, bažnyčią, pasaulio filosofiją ir ateizmą", „Apie profesiją, darbą, politiką ir vertybes, atrastas epochos vėjams siaučiant", „Apie pareigą, atliekamą užsimerkus prieš likimo tau ruošiamus smūgius", „Apie išpažintį sau ir savo artimui dykumoje".
Knygą derėtų skaityti su pieštuku rankose, pasibraukant, nes nesilaikyta chronologinės sekos, dabartis vis persipina su praeitimi, literatūrinius vaizdus keičia filosofiniai apmąstymai, o tarp jų vis išnyra portretai žmonių, su kuriais kartu dirbta, bendrauta, ginčytasi, mylėta ar neapkęsta. Nemaža vietos skirta ir mūsų plunksnos broliams, gal trims dešimtims asmenų, daugeliui mūsų pažįstamų.