Evangelija pagal Tomą, Evangelija pagal Pilypą, Petro laiškas, kurį jis pasiuntė Pilypui, Evangelija pagal Mariją, Sielos išaiškinimas.
Tai apokrifiniai II–III a. krikščionių tekstai, rasti Egipto smėlynuose. Vieni jų artimi gnosticizmui, kiti veikiau yra teologiniai-filosofiniai eksperimentai. Vaizduotė, tradicija, apmąstymai susilieja į vientisą liudijimą apie krikščionybės periferijų mąstymą ir tikėjimą.
Dauguma šių apokrifų išliko vertimais į koptų kalbą, kai kurie fragmentai – originalūs graikiški. Pagaliau jie suskambo lietuviškai, išversti tiesiai iš pirminių kalbų.
Apòkrifai (gr. apokryphos – įslaptintas, slaptas), neįtraukti į Bibliją senovės judėjų ir krikščionių kūriniai. Autorystė paprastai priskiriama Biblijos personažams. Helenizmo laikotarpiu apokrifais buvo vadinami egiptietiški religiniai tekstai bei gnostikų raštai. Apokrifai patikslina Biblijos pasakojimus, dažniausiai neortodoksiškai plėtoja biblinę kristologiją, soteriologiją, eschatologiją ir angelologiją. [vle.lt]