Erazmo Roterdamiečio (1469—1536) – žymiausio Renesanso humanisto filosofinė satyra, kurioje suasmeninta kvailybė giriasi miniai, kad ji vyraujanti gyvenime ir kad be jos niekur neišsiverčiama. Tai kūrinys, nepraradęs aktualumo visais amžiais.