Teisingai suvokti Šv. Rašto tekstus savarankiškai - beprasmis ir net pavojingas užsiėmimas. Ypatingai, kas liečia SENĄJĮ TESTAMENTĄ, - čia reikalingas ne tik dvasinis apsišvietimas, bet ir žydų kalbos, tradicijų bei istorijos žinios. Daugeliui, net praktikuojančių katalikų, Seno Testamento tekstai - nesuprantami arba iškraipomi. O ką jau ir kalbėt apie Mojisėjaus Penkiaknygę... Ir ypatingai PRADŽIOS Knygą.
Raktas į Senąjį Testamentą - TIKRAI yra RAKTAS:
- į sudėtingas pranašų knygas,
- Ypač į Izaijo pranašystę;
- ir į Jobo knygą;
- ir net Pradžios knygoje daugelis aprašytų paslapčių- ima aiškėti...
Antano Rubšio komentarai, jo darbai analizuojant Senąjį Testamentą, ir kas svarbiausia - jo vietą Krikščionybėj, supratimą Kristaus šviesoj, - drąsiai galime vadint LIETUVOS PASIDIDŽIAVIMU!
Autorius - kunigas, teologijos daktaras, biblijistas, gerai žinojo senovės hebrajų kalbą ir skaitė Biblijos tekstus originalo kalboj.
Be to, nuostabiai išmanė žydų tradicijas, žinojo istoriją ir buvo doras katalikas. Jo komentarai labai vertingi, nes jie:
- stebėtinai tikslūs istorine prasme;
-dvasiškai gilūs, kiek katalikišku, tiek judėjišku požiūriu;
- nuostabiai struktūruoti(žr. prisegtas knygos nuotraukas);
- nuoseklūs;
- ir išdėstyti suprantama kalba.
Jeigu reiktų pasilikt, išskyrus Bibliją, tik vieną knygą, - nedvejodamas pasilikčiau šią- būtent 3-čiąją dalį "Rakto į Senąjį Testamentą"...
O daugeliui, vien šių A. Rubšio komentarų...,
- bus gana....