Lietuvių liaudies menas.Lietuvių liaudies meno meninių formų plėtojimosi pagrindai.- 1988m. (2)

Nė viena mūsų liaudies meno šaka nėra taip paplitusi po visą Lietuvą, kaip mediniai kryžiai. Devynioliktojo amžiaus pirmą pusę tų kryžių žemaičiuose tiek daug buvo, jog tarpas nuo vienas kito Paulius Galaunė. Nuotrauka iš „Lietuvių enciklopedijos“. T. VI. Bostonas, 1955nebuvo didesnis, kaip kelios dešimtys metrų81). Jei kitose Lietuvos dalyse ir buvo jų bent kiek mažiau, tai vis dėlto, kaip teisingai pastebėjo V. Šukevičius82), jų paplitimo sritis sutampa su Lietuvos etnografine siena. Mūsų medinių kryžių gausingumą pastebėjo ir svetimšaliai; Lietuvą jie šiuo atveju pavadino „ypatinga kryžių šalimi", „šventa Dievo žeme". Jau iš senų laikų kryžiais labiau visi domėjosi,
negu kuria nors kita mūsų liaudies meno šaka. Juos aprašinėjo, piešė ir reprodukavo iliustruotuose žurnaluose, net apie mūsų kryžius yra parašytos atskiros studijos83).