Lietuvių kalendorinės šventės

Knygoje "Lietuvių kalendorinės šventės. Iš Jono Balio palikimo" skelbiama J. Balio surinkta tautosakinė medžiaga, susijusi su lietuvių kalendorinėmis šventėmis, apeigomis ir papročiais, papildyta trumpomis esminėmis pastabomis. Tai savotiška lietuvių papročių, burtų ir apeigų enciklopedija, skiriama etnografams ir visiems, besidomintiems lietuvių kultūra ir istorija.

„Svarbiausias kūčių valgis — „kūčia". Jį virdavo iš visokių javų: žirnių, miežių, rugių, kviečių. Jei likdavo „kūčios" nuo vakarienes, tai Kalėdų rytą pasiberdavo ant stalo, rinkdavo ir valgydavo tik kviečius, o kitką paberdavo vištoms.
Nuo Kalėdų ligi Trijų Karalių vakarais reikia užbaigti darbus, kad laumės, neturėdamos ko veikti, išeitų į kitus namus. Mat laumės tuo laiku ieško sau darbo visiems metams.
Naujųjų metą dieną žmonės stengiasi vienas kitam už akių užbėgti, greičiau apsiruošti, kad per visus metus būtų visur pirmas.
Sekmadienį prieš Užgavėnes reikia valgyti šešis kartus, pirmadienį aštuonis, o antradienį dvylika kartų, kad žmogus per visus metus būtų riebus ir stiprus."