Monografijoje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į mistinės patirties kalbinės raiškos problematiką Eckharto mokyme, atskleidžiamas Eckharto mistinės kalbos kontekste atsiveriantis santykis tarp kalbos ir visa apimančios tikrovės. Monografijoje naujai pažvelgiama į Eckharto mistinį mokymą kaip spekuliatyvaus ir praktinio mąstymo vienovę, kur patirties tema aptinkama jo mistinės kalbos kontekste kaip uždavinys tam, kuris klauso jo žodžių ir seka jo mokymu.