Gražiausios krikščionybės maldos

Knygelėje surinktos gražiausios įvairių autorių maldos nuo pirmųjų krikščionybės amžių iki šių dienų. Čia rasite Rytų ir Vakarų Bažnyčios tėvų, didžiųjų vienuolijų įkūrėjų, šventųjų, Reformacijos pradininkų, - taip pat iškilių mokslo ir meno atstovų maldas, jau tapusias krikščioniškojo dvasingumo klasika. Tokia klasika nesensta, nes atliepia esminiams dvasiniams žmogaus poreikiams, išliekantiems visais laikais. Maža to, ji ir šiandien pajėgi provokuoti, įkvėpti niekieno dar neištartiems, nepakartojamiems mūsų pačių žodžiams ir gyvenimams.
Izraeliečiai dejavo lažo slegiami ir šaukėsi pagalbos, jų šauksmas iš vergijos pakilo iki Dievo. Dievas, išgirdęs jų dejonę, atsiminė savo sandorą, sudarytą su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. Dievas pažvelgė į izraeliečius ir atkreipė į juos dėmesį, (Iš 2,23-25)
Malda yra ne tik kai šlovinama Šv. Trejybė, bet ir kai tik aimanuojama vergovės priespaudoje, net nežinant Dievo vardo. Malda yra ne tik klasikinio choralo giesmė ar Bacho Mišios, bet sykiu ir visų laikų jobų murmėjimas, ir nihilistiniai koheletų klausimai, ir erotinė giesmė apie už mirtį stipresnę meilę. Ir tylėjimas nevilty, supratus, kad su tokia meile prasilenkta. Tokį maldos galimybių spektrą liudija ir Biblija, ir visa 2000 metų krikščionybės istorija. Trūkinėjančioje tradicijos atmintyje dažniausiai išlieka tik ypatingi žmonių kūrybos šedevrai, tačiau klystume, jei Šv. Rašte ir krikščionybės istorijoje ieškotume tik nežemiško šventumo, heroiško dvasingumo pavyzdžių. Biblinė ir krikščionybės tradicija dažniau kalba apie ypatingus silpnumo, nuodėmingumo, pavydo, išdavystės atvejus pačioje Dievo tautoje ar tarp Jo pašauktųjų, o sykiu ir apie ypatingą Dievą bei Jo Naujieną kaip tik tokiems, savo dužlumą ir ribotumą išdrįsusiems pripažinti vargšams, pasir