„Atuano Kapai" – antroji „Žemjūrės" ciklo knyga. Ji nukelia mus į Kargų Kraštus, kur viskas kitaip nei Archipelage, į vieną iš keturių jų salų – Atuaną. Čia įsikūrusi didžiausia ir slapčiausia Bevardžių šventykla. Vienatinė, vis atgimstančioji Šventikė sergsti slaptą požeminį Labirintą ir jame paslėptus lobius. Tamsieji požemiai – jos valdos, jos namai.
Šventikei mirus, tenka ieškoti kūdikio – mergaitės, gimusios Šventikės mirties dieną. Ji ir esanti naujoji, atgimusioji šventikė. Taip buvo surasta Tenara. Atimta iš tėvų ir atvežta į Atuano Kapus, kur visa jos esatis, netgi vardas, buvo atiduota suvalgyti jos šeimininkams, galingiems ir kerštingiems Bevardžiams. Nuo tos dienos ji tapo šventyklos šeimininke ir Bevardžių tarnaite. Tik ji viena gali kelti koją į klaidų požeminį Labirintą, tačiau jai užginta pasišviesti kelią Rūsyje Po Kapais...
Bet kartą į požemius įsibrovė vagis ir įžiebė žiburį ten, kur niekada negali būti jokios šviesos... Ko jam čia prireikė?
„Žemjūrės magijai nėra lygių, Žemjūrės pamokos išlieka tokios galingos, išmintingos ir būtinos, apie kokias tik gali svajoti."
Neil Gaiman
