Lavina (II knyga)

Pagrindiniai veikėjai Hairas Protagonistas – laisvai samdomas hakeris, geriausias kovotojas kardais, dirbantis picos išvežiotoju... Ir mergina vardu N.J. dirbanti pasiuntinuke. Pasaulį, kuriame senai nebeliko valstybių, kuris suskaldęs į daugybę grupuotiems priklausančių frančizių ir provinklavų, užplūdo naujas virusas – lavina. Ne gana to jis veikia ir realybėje, ir virtualioje erdvėje. Tiesa pasakius, nieko kvailiau turbūt neįmanoma sugalvoti, kaip kad visą picų verslą valdančią mafiją. Spėkit kas gresia vairuotojui, jeigu jis per 30 minučių nepristato picos užsakovui? Jeigu virtuali erdvė yra pakankamai paprastas ir aiškus pasaulis, tai realybėje vienas fantastinis elementas veja kita susidaro įspūdis, kad arba rašytojas sumaišė realią ir virtualią erdvės arba rašydamas apie realybe buvo patraukęs nebloga žolės dūmelį. Perskaitęs knyga sužinojau, kad hakeris tai žmogus galintis skaityti dvejetainį kodą ir skaičių du pakelti bet kokiu laipsniu, beabejo mintinai. Be to dar sužinojau naują hakerio sinonimą, tiesa visai nekeliantį pasididžiavimo - bitagalvis. Niekada negalvojau, kad laginantis internetas gali padėti nulaužti sistemą... Aš negaliu įsivaizduoti, kaip autorius turi būti pačiuožęs, kad visą žmogų galėtų palyginti su kompiuteriu, o maldas - programine įranga. Iš viso stebėtina, kaip absoliučiai viską jis suveda į du simbolius: vieną ir nulį. Beje, jūs turbūt nežinojote, kad pirmasis hakeris gyveno šumerų laikais? Taip čia kalbama apie tuos pačius šumerus kurie gyveno n metų prieš kristų prie Tigro ir Eufrato upių ir rašė ant molinių lentelių. Vienintelis dalykas privertęs mane perskaityti knyga ir taip gerai įvertinti ją – tai autoriaus humoro jausmas, galbūt nevisuomet laiku ir vietoje, bet vis tiek pakelia nuotaiką.