Dienos sargyba

Naktiniai miesto gatvių medžiotojai. Vilkolakiai ir vampyrai, raganos ir raganiai. Tie, kurie gyvenimo pilnatvę jaučia tik prieblandai užslinkus, tie, kurie suvokia, kad Tamsa šiame pasaulyje lygiai taip pat reikalinga kaip ir Šviesa. Turbūt jau žinote Nakties Sargybos istoriją? Tuomet dabar išklausykite ir Dienos sargybinių. Paklausykite, ir jums pasipasakos prakeiktieji ir atstumtieji. Gal tada suprasite – ne viskas taip vienareikšmiška amžinajame Gėrio ir Blogio kare…

Jeigu skaitėte „Nakties sargybą“, tai žinote, kad šalia žmonių gyvena „Kiti“. Jie tarp mūsų, įsimaišę į žmonių minias, kasdien žingsniuojančias į darbą, važiuojančias metro, troleibusais ar prašmatniomis mašinomis. Išoriškai jų neatskirsi, bet jie kitokie, apdovanoti ypatingomis galiomis, jiems pavaldi magija ir burtai. „Kiti“ yra Šviesieji arba Tamsieji, atstovaujantys gėrio ir blogio jėgoms. Tam, kad visada būtų išlaikyta pusiausvyra, sukurtos Sargybos – Nakties sargyba prižiūri tamsiuosius nakties padarus, Dienos sargyba žiūri, kad Šviesieji per daug neįsijaustų ir nepažeistų Sutarties. Abiejų Sargybų darbą akylai stebi Inkvizicija.

Jei pirmoje knygoje pagrindinis veikėjas buvo Maskvos Nakties sargybos darbuotojas Antonas Gorodeckis, šios knygos pradžioje žodis perduodamas Dienos sargybinei – Alisai Donnikovai. Ji - „Tamsioji“, ragana, gaunanti savo galią iš kitų žmonių neigiamų emocijų, baimės, pykčio, neapykantos. Jos nevaržo „kvailos“ Šviesiųjų moralinės normos, noras apsaugoti žmones. Be mažiausio sąžinės graužimo ji gali pasinaudoti kitais savo naudai, pridaryti įvairių niekšybių, sakysim, pasiųsti prakeiksmą, nepataisomai sugadinsiantį gatvėje ją įžeidusio akiplėšos mersedeso variklį arba, pavyzdžiui, dar vaikystėje savomis priemonėmis pabandyti atstatyti teisybę.