Pėdsakai molyje: Vaclovas Miknevičius

Vaclovas Miknevičius (1910–1989) yra vienas Lietuvos profesionaliosios keramikos pradininkų. Dailininkas visą gyvenimą buvo itin produktyvus, sukūrė daugybę serijinės gamybos etalonų, unikalių parodinių kūrinių, stambių monumentaliosios keramikos objektų. Menininkas buvo ir Lietuvos keramikos pramonės organizatorius, nenuilstantis išradėjas, nuolat tobulinęs keramikos gamybos procesus. Nemažai laiko jis skyrė ir edukacinei bei visuomeninei veiklai. Menotyrininkai V. Miknevičiaus kūrybą skiria į tris raidos etapus. Pirmojo etapo (1933–1958) dailininko darbuose ryškiausiai matoma lietuvių liaudies keramikos formų, tautinių ornamentų įtaka. Antrajame tarpsnyje (1958–1970) menininko vazoms, servizams būdingas modernus dizainas, saikingas, stilizuotas dekoras, išraiškingų faktūrų paieška. Nuo 1970 m. prasidėjo ir iki 1989 m. tęsėsi trečiasis etapas, kuomet autoriaus kūryboje įsivyravo monumentalūs architektūriniai ir skulptūriniai keramikos darbai. Monografijoje išsamiai pristatytos visos sritys, kuriose dailininkas kūrė. Tai įvairių rūšių keramikos objektai, akvarelė, gausūs kūrybinę virtuvę atspindintys eskizai. Rašant tekstą remtasi istoriniu, socialiniu kontekstu, interviu su menininko artimaisiais, atlikta kūrinių stilistinė, lyginamoji, technologinė analizė. V. Miknevičius gimė 1910 m. liepos 26 d. Zanėnų kaime, Molėtų krašte. Mokėsi netoliese esančio Piliakiemio kaimo pradžios mokykloje, lankė Giedraičių miestelio vidurinę mokyklą, buvusią už kelių kilometrų nuo gimtojo kaimo. Tuo metu čia dirbo žinomas dailininkas, lietuvių nacionalinės kultūros puoselėtojas Antanas Jaroševičius, mokiniams įskiepijęs meilę tautiniam paveldui, suteikęs jiems gerus akvarelės ir piešimo pradmenis, o gabesnius nukreipęs studijuoti dailę. A. Jaroševičiaus skatinamas 1930 m. V. Miknevičius tapo Kauno meno mokyklos studentu.