Lietuvių liaudies menas. Skulptūra ( 1 knyga)

Medinė skulptūra. Viena labiausiai paplitusių lietuvių liaudies meno šakų yra skulptūra. Ir iki šių dienų yra gausiai išlikusių jos kūrinių. Liaudies menininkai primityviais darbo įrankiais - peiliu, kirviu, skaptuku - sugebėjo iš paprasto medžio sukurti vertingus meno kūrinius, būdingus savitu meniniu traktavimu ir formų įvairumu. Apie šios liaudies meno šakos atsiradimą, pirmapradžius pavyzdžius duomenų beveik neturime. Pirmos konkretesnes istorinės žinios apie liaudies skulptūrą siekia XVIII a., kai dvasininkija pradėjo drausti liaudies meistrams dirbti statulėles ir jomis puošti kryžius. Tačiau, nepaisant valdančiųjų klasių ir dvasininkijos nepalankaus požiūrio į liaudies skulptūrą, ji vystėsi ir plito. Medinė liaudies skulptūra buvo talpinama į mažosios architektūros paminklus, vadinamus stogastulpiais, koplytstulpiais, kryžminiais kryžiais ir koplytėlėmis, kurios būdavo pritvirtinamos prie medžio kamieno, arba didesnės, pastatytos ant kalvelių ir šiaip aukštesnių vietų.