Lietuvos pomologija

Zodis ,.pomologija" kilęs iš senyjų lotyny ir graikų kalby (lot. pomum
medžio vaisius, obuolys; gr. logos -mokslas)
Daugelj amžių pomologija apėmè tik atskirų veislių vaisiy ar uogy ap-
rašymą ir klasifikaciją. Sių dienų pomologija- tai vaisinių ir uoginiy
augaly veislių tyrimo mokslas, kurio uždavinys gerinti esamas veisles.
atrinkti iš tiriamų veislių geriausias ir jas racionaliai panaudoti gamyboje.
Ne visais |aikais sąvoka , veislė" buvo vienodai suprantama. Pagal
,Tarptautiniame kultūrinių augalų nomenklatūros kodekse" pateiktą ap-
tarimą veislė (rus. copr, angl. variety, pranc. variété, vok. Sorte) tarp-
tautiniu terminu vadinama kultivaru (cultivar) -tai kokiais nors (mor-
fologiniais, fiziologiniais, citologiniais, cheminiais ar kitais) žemés ukiui,
miškininkystei ar sodininkystei reikšmingais požymiais išsiskiriančių
individų visuma, kurią dauginant (lytiniu ar nelytiniu būdais), išlieka
jai būdingos ypatybės.
Pagal tą patį kodeksą veislė sodininkystėje - tai genetiškai vienodi visi
vieno kurio nors augalo vegetatyviniai ainiai, arba, kaip juos priimta
vadinti, klonai
Remiantis pastarojo laiko tarybiniais pomologais, veislė sodininkystė
je tai griežtai apibrėžta kultūrinio vaisinio ar uoginio augalo vege-
tatyviškai dauginama forma, kurioje sukaupti pastovūs, ūkiškai vertingi
gose požymiai kaip ir žemės kuri ūkio naudojama naudojama gamybos apibrėžtose apibier priemonė. Veislei Veislei ekonominėse būdingi būdingi ir ūkiniu gamtinėse požiūriu sąly-
vertingi požymiai - tai žmogaus poveikio augalo biologinei prigimčiai
rezultatas. Tuos požymius būtina atitinkamomis priemonėmis palaikyti
ir gerinti. Mūsų nuomone, kartu būtina išsaugoti ir morfologinius požy-
mius.
Daug painiavos iki pastarojo laiko budavo veislių pavadininuose. Isi-
veždami is kitų kraštų vaisinių ir uoginių augalų veisles, beveik vist
tautų sodininkai labai dažnai įsivežlasias veisles pavadindavo savaip, daž-
nai net išversdami jų pavadinimus savają kalbą Jau minetas ,,Tarp-
tautinis kultūrinių augaly nomenklatūros kodeksas" draudžia kaitalioti
veislių pavadinimus. Leidžiama pavadinimą tik transliteruoti.
Lietuvos pomologų ir kalbininkų nutarimu, visos vaismedžių ir uoga-
krūmių veislės vadinamos tais pavadinimais kuriuos joms davê jas su-
kūre selekcininkai, O liaudies selekcijos veisles - tais, kuriais jos pirmą
karta buvo aprašytos Pomologiškai dar neaprašytos liaudies selekcijos
veisles vadinamos taip, kaip jos vadinamos kilimo vietoje- gimtinėje
Jei veisles gimtinė nežinoma ir nera jos pomologinio aprašymo, tokia
veislè vadinama tuo pavadinimu, kuriuo ji buvo gauta.
Vietinės liaudies selekcijos veislės, kurios pirmą kartą buvo aprašytos
ne Bavadinimaoi. lietuvių kalba, vadinamos liaudyje plačiausiai paplitusiais lietuviškais