Gyvybinga grafikos tradicija

Šioje knygoje bandoma apžvelgti bendrą liaudies meno tradicijų raidą lietuvių grafikoje, tos raidos ypatumus įvairiais istoriniai laikotarpiais, o taip pat panagrinėti, kaip liaudies meno tradicijos perkuriamos atskirų grafikų kūryboje. Liaudies meno tradicijas stengiamasi nušviesti bendrame lietuvių dailės, visų pirma grafikos kontekste, nors apsiribojama tik iliustracinės ir lakštinės grafikos analize. Iškeliami ir liaudies meno tradicijų plėtotės lietuvių grafikoje netolygumai, su jomis susijusios tam tikros neigiamos tendencijos. Tuo pačiu metu norima kiek galint geriau išryškinti ir atskirų grafikų menines individualybes, jų vidinę evoliuciją. Analizuojant grafikos kūrinius, stengiamasi atskleisti pačia liaudies meno tradicijų ir įvairių meninių individualybių sandūrą, patį tų tradicijų transformavimo mechanizmą. Atskirų grafikų kūryba nagrinėjama tik vienu aspektu, daugiausia išryškinamas jos santykis su liaudies meno tradicijomis. Liaudies meno tradicijų problema lietuvių grafikoje tokiu mastu nagrinėjama pirmą kartą, todėl autorė nepretenduoja visapusiškai išsemti pasirinktą temą. Dėmesys koncentruojamas į tų tradicijų istorinės raidos analizę