Aliute

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje paroda „Aliutė. Dailininkės Aliutės Mečys asmenybė ir kūryba“, vykusi nuo 2014 m. gruodžio pradžios, pratęsta iki 2015 m. kovo 22 d. Pratęsimo priežastys – netikėtai gausiai lankoma dailininkės tapybos darbų, piešinių, kaukių, išlikusių dokumentų ir daiktų ekspozicija. Netikėtai dėl to, kad dailininkė po mirties į Lietuvos meno pasaulį įsiskverbė staiga – dar prieš keletą metų retas apie jos kūrybą ką nors žinojo ir numanė. Dabar beveik kiekvienas, aplankęs paveikią ir turtingą, tapybą tiksliau nupasakojančiais daiktais iliustruotą parodą, domisi ir toliau – įsigyja ką tik išleistą knygą apie Aliutę Mečys. Parodos metu pasirodė ir gausybė recenzijų apie dailininkę, perpasakojančių jos gyvenimo vingius tarsi savaime suprantamą dalyką, nors kiekvieną detalę iš likusių vokiškų laiškų ir dokumentų – Aliutės asmeninio archyvo – ilgai ruošė, rankiojo ir dėliojo į chronologinę gyvenimo liniją parodos kuratorė prof. Rasa Žukienė.

Jautriai sukurtas knygos dailininkės Mildos Kairaitienės katalogas „Aliutė“ įtraukia skaitytoją į legendomis apipintą dailininkės gyvenimą: atrodo tokios aiškios ir stabilios Aliutės vokiečių kalba parašytos eilutės laiškuose ir piešinių paraštėse, tačiau šalia pasimato užtamsinti, sunkiai atverčiami ir šešėliuoti jos gyvenimo puslapiai... Nedaug žinių, prisiminimų išliko apie jos gyvenimą, nėra žinomas netgi dailininkės motinos vardas. Bet netgi visa iki šių dienų išlikusi skurdi informacija per daug lemtinga, tragiška ir nepakeliama vienai asmenybei, galbūt iš čia kyla toks susidomėjimas ne tik dailininkės kūryba, bet ir jos gyvenimu.