Evertas Bekstriomas. Linda, kaip iš Lindos žmogžudystės; Tas, kuris nugalės drakoną

Neįtikimai karštos švediškos vasaros viduryje randama nužudyta jauna Vekšės policijos akademijos studentė. Ką jauna atsargi moteris galėjo laisva valia įsileisti į butą vėlų vakarą? Įtarimas krinta ant savų, kolegų. Paspartinti tyrimo iš Stokholmo be didelio noro atvyksta policijos inspektorius Evertas Bekstriomas. Egoistiškas, tuščiagarbis ir viskam išankstines nuostatas paruošęs Bekstriomas neturi nei pareigos, nei atsakomybės jausmo; visus, išskyrus save, laiko kvailiais, o bent kiek šiltesnius jausmus jaučia tik savo auksinei žuvelei ir alkoholio buteliui. Kad išpainiotų nusikaltimą, visko mačiusiai jo komandai teks sekti menkomis užuominomis, kurios liko bekompromisiškam vadovui „atšaldžius“ pėdsakus.
Kupina juodojo humoro, prikaustanti ir brutaliai realistiška knyga Linda, kaip iš Lindos žmogžudystės yra detektyvų žanro fenomenas. Po jo Ellroy’aus, Lehane’o ir McBaino kūriniai atrodo kaip pasakaitės vaikams. Negana to, kad vietoj teigiamo herojaus „gauni“ antipatišką tipą, o policijos tyrimo aprašymas verčia gailėtis Švedijos piliečių, Everto paveikslas kelia juoką ir... simpatiją.

Antrojoje Leifo Perssono detektyvų trilogijos knygoje Evertas Bekstriomas, nuostabiai atstumiantis ir juokingas veikėjas, dėl patentuotos tingumo, sėkmės ir neįtikimos laiko nuojautos kombinacijos pagaliau sulaukia savo penkiolikos minučių šlovės. Griežtų gydytojo nurodymų rūpintis savo sveikata besilaikantį Bekstriomą sudomina iš pažiūros eilinė alkoholiko žmogžudystė. Nuojauta neapgauna: po kelių dienų jo komanda su pirmąja susieja dar vieną žmogžudystę, atsiranda sąsajų su inkasatorių furgonėlio apiplėšimu ir dviejų apsaugininkų apšaudymu. Tautai reikia didvyrio, ir naujai paskirta Vakarų Švedijos policijos viršininkė Ana Holt ieško ko nors, kas už ją nugalėtų drakoną. Kas šiai užduočiai tiktų labiau nei savimi patenkintas, tuščiagarbis, morale negarsėjantis, havajietiškais marškiniais vilkintis ir pagaliau vėl ginkluotas Evertas Bekstriomas?