Didysis traukinio apiplėšimas

1855-ieji, Viktorijos laikų Anglija. Neapsakomi turtai ir pasibaisėtinas skurdas egzistuoja šalia. Niekas nejuda greičiau už galingą ir tikslų kaip laikrodis pinigų traukinį. Jame gabenami seifai su atlygiu Krymo kariuomenei – neišlaužiami. Plienas – paraku neįveikiamas. Dinamitas ir nitroglicerinas – dar neišrasti. Vienintelis būdas atidaryti seifą su pinigais – gauti visus keturis raktus. Tačiau juos visiškai slaptai saugo keturi skirtingi ir labai garbingi aukštuomenės ponai… Aukščiausią Amerikos detektyvų įvertinimą – Edgaro Allano Poe apdovanojimą už šį kūrinį pelnęs Michaelas Crichtonas (Baimės būsena, Tekanti saulė, Demaskavimas) kruopščiai rekonstruoja istorinius faktus bei atskleidžia apiplėšimą, kuris buvo laikomas neįmanomu. Tačiau dar įdomesnis už patį nusikaltimą – jo kontekstas. Viktorijos laikų Anglijos visuomenė įsitikinusi, kad nusikaltimai išnyks kartu su skurdu, kuris natūraliai mąžta turtingėjant Didžiajai Britanijai. Tačiau tai, ką to meto anglai vadino „Amžiaus nusikaltimu“, netrukus įrodys, kad džentelmenas ir nusikaltėlis – suderinamos sąvokos. Neįtikėtiną traukinio apiplėšimą suorganizuoja ir įvykdo aukštuomenės narys, turtingas ir garsus londonietis Edvardas Pirsas...