Anyta

Rašytojo Sally Hepworth romanas „Anyta“ iš pirmo žvilgsnio primena psichologinį trilerį. Juk jis turi visus šiam žanrui reikalingus elementus: lavoną ir įtarinėjimų sukeltą įtampą, nenuspėjamą siužetą ir permainingus veikėjus, kuomet neaišku, kas yra blogas, o kas geras.

Tačiau „Anyta“ tuo pačiu yra ir psichologinė drama apie vienos šeimos santykius. Santykius tarp marčių ir anytų, mamų ir sūnų, mamų ir dukrų, apie neišsipildžiusius lūkesčius ir nesusikalbėjimą. Šį romaną verta perskaityti kiekvienai ir kiekvienam, bent kartą pagalvojusiam, kad anyta, uošvė, marti ar sūnus nesupranta ir nesiklauso.

Pagrindinė veikėja Liusė tikėjosi, kad jos anyta atstos mamą ir taps geriausia drauge. Tačiau Diana – santūri, mandagi moteris, kuri nelenda į itin artimas draugystes. Liusė įsitikinusi, kad Diana svajojo apie geresnę žmoną savo sūnui ir santykiai tarp jų nesimezga.

Po penkerių metų visą šeimą sukrečia žinia apie Dianos savižudybę. Moteris paliko raštelį, kad nebepajėgia kovoti su vėžiu, tačiau tyrimo metu paaiškėja, kad šia liga ji nesirgo, o moters organizme rasta nuodų. Įtariamaisiais tampa visa šeima.

Kas nužudė Dianą? Liusė, neištvėrusi įtampos? Jos vyras, turėjęs nesklandumų darbe ir tikėjęsis greičiau gauti solidų palikimą? O gal kita Dianos duktė, negalinti susitaikyti su jos šeimą užklupusiomis problemomis? Ar įmanoma, kad visgi ir pati Diana galėjo atimti sau gyvybę, negalėdama susitaikyti su vyro netektimi ir vaikų nutolimu?

Sally Hepworth išmoningai pina paslapčių ir intrigų voratinklį bei pasakoja apie kiekvieną iš mūsų. Sudėtinga santykių dinamika ir realistiškos situacijos neleidžia abejoti autorės talentu. Tam, kad smulkmenos skambėtų įtikinamai, rašytoja daug konsultavosi su policija.