Salomėja

Seniai nutrynė vėjas pėdas smėly, seniai ištirpo tie lūžtantys ledai, per kuriuos bėgai į jo vestuves... Ir nubėgai, ir likai amžinai man, o gal ir visiems tiems, kurie bus perskaitę ir įsiminę bent vieną tavo posmą. Jų ras ir šioje knygoje tas, kas tik pasnorės pavaikščioti tavo svajonių pėdomis.