Išpažintis be ašarų

1941 m. birželio 14 d. A. Klimašauskas su motina ir seserimi buvo ištremtas į Barnaulą (Altajaus kr., Sibiras, Rusija), o jo
tėvas 1941 m. gegužės 25 d. suimtas ir dešimčiai metų įkalintas Rešotų lageryje (Žemutinio Ingašo r., Krasnojarsko sr.,
Sibiras, Rusija).
1941–1942 m. jis su motina gyveno Južakovo medkirčių gyvenvietėje (Troickojės r., Altajaus kraštas, Rusija).
1942 m. vasarą A. Klimašauskas su motina buvo perkelti į šiaurę, į Lenos žiočių salas Laptevų jūroje. 1942–1943 m. jis
gyveno Tit Ari (Buluno ulusas, Jakutija, Rusija), 1943–1947 m. – Bykovskyje (Bykovo kyšulys, Buluno ulusas, Jakutija),
1947–1950 m. – Tiksyje (Buluno ulusas, Jakutija, Rusija). A. Klimašauskas mokėsi Bykovskio pradinėje ir
Tiksio vidurinėje mokyklose rusų kalba.
Gavę leidimą išvykti į švelnesnio klimato vietovę, 1950 m. jiedu persikėlė į Oliokminską (Oliokminsko ulusas, Jakutija,
Rusija). 1950–1956 m. A. Klimašauskas toliau mokėsi Oliokminsko vidurinėje mokykloje rusų kalba.
1958 m. spalio 10 d. paleistas iš tremties ir 1959 m. pradžioje grįžęs į Lietuvą, A. Klimašauskas apsigyveno Vilniuje ir
ruošėsi studijuoti aviaciją ar teisę, bet dėl tremties tokios galimybės negavo. 1959–1962 m.

A. Klimašauskas rašo eiles, yra Anykščių literatų klubo "Marčiupys" narys. Jo kūryba publikuota periodikoje, Anykštijos
autorių kūrybos sutelktinėse "Išpažįstame šį jausmą ir meile vadiname" (2007 m.) ir "Marčiupys 2010" (2011 m.). Jis
parengė ir išleido memuaristinės poezijos rinkinį "Išpažintis be ašarų", iliustruotą jo paties piešiniais (2015 m.).