Atsistojus ant aukščiausio čiuožyklos laiptelio turbūt ne vienam apsisuktų galva. Ypač, jei tu - karvė. Nesvarbu, kad Mamulė Mū, kuri moka ir dviračiu važiuoti, ir laipioti po medžius. Čiuožykla yra čiuožykla, pasakytų Varna, ji skirta ne karvėms, o vaikams. Bet Mamulė Mū jaučia įkvėpimą. Nors visoms keturioms kojomis vietos čia mažoka, vėjelis taip smagiai sklaido kirpčiukus...
- Čiuuoožk! Kol dar niekas neatėjo, - nekantraudama kranksi draugė.
- Čiuožiu, Varna. Aš čiuožiu. Jau. Mū. Viens... Duuu...