Čechovas, kaip gali pasirodyti, nerašo apie reikšmingus įvykius, jo tema – kasdienybės smulkmenos, pro kurių gausą nesimato esminių dalykų. Jo herojai, nesvarbu, ar jie mokosi, dirba ar tinginiauja, myli ar barasi, serga ar net miršta, nejaučia gyvenimo pokyčių. Jie gyvena tarsi braidžiotų po savo nuobodulį.

Čechovo personažai nesuvokia besisukantys sąstingio, monotonijos ratu. O jautriausieji negali atpažinti giliai širdyje tūnančio, niekad neapleidžiančio kitokio gyvenimo ilgesio priežasčių. Nelaimingi ir kenčiantys, jie ne tik nesistengia nieko pakeisti, jie net nesuvokia pokyčių būtinybės. Jie apsėsti... gyvenimo rutinos.

Čia ir glūdi Čechovo sukurtų personažų gyvenimo tragedija, kuri apsakymuose dažnai virsta paprasta komiška istorija. Kaip vieną iš Čechovo kūrybos temų apibūdino literatūrologas Grigorijus Bialyj, „nenormalumas“ tampa gyvenimo norma, o atstumo tarp tragedijos ir komedijos, ir atvirkščiai, beveik nebelieka.

Žmogus futliare