Jei kuris nors iš jūsų abejoja ar mano, kad Dievas neegzistuoja, o pomirtinis gyvenimas yra filmų autorių išmislas, arba jei galvojate, kad mirus viskas baigiasi, prašau – perskaitykite šią knygutę. Skaitykite ją ištisai, nuo pradžios iki pabaigos. Po to, kad ir kaip skeptiškai būtumėte nusiteikęs, jūsų nuomonė tikrai pasikeis.
Čia kalbama apie gerai dokumentuotą atsitikimą, įvykusį 1995 metais. Glorija Polo (dr. Gloria Polo) yra moteris iš Kolumbijos, dantų gydytoja, kuri „mirė“ per nelaimingą atsitikimą. Ji buvo taip sunkiai sužeista, kad keletą dienų gulėjo komoje ir jos gyvybė buvo palaikoma tik aparatų pagalba. Išjungus prietaisus, ji būtų mirusi tą pačią akimirką. Prižiūrintys gydytojai norėjo išjungti gyvybę palaikantį aparatą. Tik Glorijos sesuo, taip pat gydytoja, primygtinai reikalavo, kad prietaisai liktų prijungti.
Komos metu Glorija buvo anapusinėje tikrovėje ir grįžo liudyti tiems, kurie netiki. Ji atnešė mums labai svarbų liudijimą. Bet verčiau skaitykite jos pačios pasakojimą.
Glorija Polo patyrė mistinį išgyvenimą, kurį tiksliai papasakoja. Ši patirtis taip ją sukrėtė, kad Viešpaties valia ji tapo balsu, šaukiančiu į šiuolaikinę „tikėjimo dykumą“. Glorijos liudijimo esmė ir pats jos išgyvenimas yra ne kas kita, kaip žvilgsnis į beribę Dievo meilę ir į begalinį Jo gailestingumą.
Glorija kalba apie tuos pačius dalykus, kaip ir mūsų dabartinis popiežius Benediktas XVI savo pirmojoje enciklikoje Deus caritas est (Dievas yra meilė).
Juk Dievas mums nuolat teikia liudijimus, bet mes neigiame Jo buvimą...

Aš stovėjau prie dangaus ir pragaro vartų