Pijus XII (lot. Pijus XII; tikrasis vardas Eugenio Maria Giuseppe Giovanni Pacelli; 1876 m. kovo 2 d. Romoje – 1958 m. spalio 9 d. Castelgandolfe) – 260 – asis Katalikų popiežius. Popiežiumi išrinktas 1939 m. kovo 2 d. Paskelbė dogmą apie Švč. Mergelės Marijos ėmimą dangun ir 1942 m. simboliškai paskyrė pasaulį Marijos širdžiai. Popiežius Paulius VI 1967 m. spalio 18 d. pradėjo Pijaus XII beatifikacijos procesą. Tapo pirmuoju po Klemenso IX popiežiumi, išrinktu iš Vatikano valstybės sekretoriaus posto. Pontifikato metais Pijus XII kanonizavo 8 žmones (t. t. Pijų X), o beatifikavo – 5.
Eugenio Pacelli gimė Romoje 1876 m. kovo 2 d. kilmingoje šeimoje – jis buvo Vatikano laikraščio"L'Osservatore Romano" įkūrėjo Markantonijaus Pacelli anūku, popiežiaus Leono XIII finansinio konsultanto Ernesto Pecelli sūnėnu ir Vatikano teisininkų vadovo Filippo Pacelli sūnumi. Studijavo filosofiją Grigaliaus universitete. Kunigu įšventintas 1899 m. balandžio 2 d. Vatikano sekretoriate įrašytas 1901 m. 1920 m. paskirtas apaštališkuoju nuncijumi Vokietijoje. Laiške kardinolui Pietro Gasparri 1923 m. rašė, kad nacionalsocialistinis judėjimas yra antikatalikiškas ir antisemitiškas. 1929 m. gruodžio 16 d. tapo kardinolu. 1930 m. tapo Vatikano valstybės sekretoriumi. Pasižymėjo diplomatiniais gebėjimais, tarpininkavo sprendžiant konfliktus – 1934 m. Meksikoje ir 1936 m. Ispanijos pilietinio karo metu.

1939 m. kovo 2 d. Pacelli tapo popiežiumi. Pasirinko Pijaus XII vardą. 1939 . išleido pirmąją encikliką Sumni pontificatus, kurioje pasmerkė valstybės sudievinimą, moralės ir religingumo praradimą, kvietė taikiai spręsti konfliktus. 1940 m. nepripažino Lietuvos aneksijos ir leido toliau veikti Lietuvos pasiuntinybei prie Šventojo Sosto. Antrojo pasaulinio karo metais kvietė valstybių vadovus įgyvendinti penkių dalių taikos programą, griežtai laikėsi neutraliteto, pasisakė prieš holokaustą, tačiau vengė atviros konfrontacijos su nacių Vokietija. 1942 m. užmezgė diplomatinius santykius su Japonija. 1943 m. diplomatinėmis priemonėmis nutraukė žydų trėmimą į koncentracijos stovyklas Slovakijoje, nurodė teikti žydams pagalbą vienuolynuose ir Bažnyčiai priklausančiose įstaigose. Po Antrojo pasaulinio karo rėmė nusiginklavimo politiką, pasmerkė katalikų bendradarbiavimą su komunistais