Lietuvių poteriai

Knygoje tiriami iki šiol beveik netyrinėti lietuviški poteriai, jų kilmė ir raida. Tyrimo objektą sudaro žegnonė ir keturi poteriai: Viešpaties malda, Angelo pasveikinimas, Tikėjimo išpažinimas ir Svč. Trejybės pagarbinimas. Aiškinantis lietuviškų poterių kilmę ir raidę jie lyginami su atitinkamais kitų tautų poteriais – ne tik kaimynų šalyse, bet ir tolimesnėse, net už Europos ribų. Be to, lyginami tiek dabartiniai, tiek ir anksčiau vartoti poterių variantai. Daugiausia surinkta Viešpaties maldos tekstų, nes ji XVIII-XIX a. buvo vartojama kaip pavyzdinis tekstas kalbų lyginimui, įvairiomis kalbomis yra paskelbti dideli jos rinkiniai. Mažiausiai – Svč. Trejybės pagarbinimo (mažosios doksologijos) tekstų, kurie tikybinėse knygose rečiau pateikiami, būna net ne visose maldaknygėse. Ypač daug dėmesio knygoje skiriama vokiškiems ir lenkiškiems poteriams, labiausiai susitelkiama prie XIII-XIV a. tekstų, nes toje epochoje poteriai buvo išversti į lietuvių kalbą. Tekstų analizė ir lyginimas suteikia daugiausia duomenų, nušviečiančių lietuviškų poterių atsiradimą ir jų raidą. Knygos struktūra remiasi chronologija – pradedama nuo lietuvių pažinties su krikščionybe, Mindaugo krikšto, aptariami pirmieji lietuviški poteriai. Seniausi užrašyti poterių tekstai aptariami pagal jų užrašymo vietą . Kiti skyriai skiriami poteriams XVIII-XIX a. Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje bei už etninių žemių ribų aptarti. Paskutiniai knygos skyriai kalba apie poterius nuo XX a. pradžios iki mūsų dienų. Poterių tekstų palyginimo duomenys susisteminami poterių teksto pakitimų chronologinė lentelėje.