Hana pirmą kartą išvydo paklydusią katę tą vasarą, kai apsigyveno su seneliu pajūryje. Mergaitė iškart panoro ją prisijaukinti. Nuolat palikdavo ant uolos žuvies likučių. Galiausiai Ūka – taip Hana ją pavadino – įžengė į jų trobą ir čia peržiemojo. O pavasarį dingo rūke taip pat, kaip ir buvo atsiradusi. Tačiau paliko Hanai ištikimesnį draugą.
Vertė Vida Bėkštienė.