Naktis ant Nemuno

Pakartotinio leidimo skaitytojas iškart pajus, jog kūriniuose atgyjantis vaikų ir paauglių pasaulis jam tiesiogiai nebepažįstamas, tai jo senelių bei prosenelių pasaulis. Tačiau ar jis nevertas pažinimo? Apsakymų herojai – jautrios sielos neturtėliai ar net našlaičiai, taip pat gimnazistai, turėję „kovoti ir veržtis į gyvenimą savo jėgomis…“ Vis dėlto vaikų tarpusavio santykiai, bendravimo dėsniai, pagaliau žmogiškosios vertybės – tarsi tokios pat kaip šiandien, tik atviriau, įsakmiau rašytojo pateikiamos.
Vytautas Tamulaitis dėmesingas jausmų pasauliui, vaikystė jo pasakojime dažnai išnyra „pro palšą vakaro rūką“, pro atsiminimų prizmę. Ar bereikia pridurti, kad rašytojas ypač jautriai kuria gamtos vaizdus, gamtos išgyvenimus?