Monografijoje pateikiama etnolingvistikos kaip vienos iš kalbotyros krypčių koncepcija. Ji remiasi Vilhelmo Humbolto kalbos filosofijos, Sepiro- Vorfo lingvistinio reliatyvizmo bei kognityvinės lingvistikos idėjomis. Etnolingvistikos objektą, autoriaus nuomone, sudaro pasaulio vaizdas, užfiksuotas kalbos vienetų reikšmėse. Šis pasaulio vaizdas atspindi esminius ta kalba kalbančios tautos pasaulėžiūros ir pasaulėjautos bruožus, kultūros specifiką bei mentaliteto ypatybes.