Visatos sąranga; Slaptinga žmogaus didibė

Žvelgiu aukštyn, ir erdvėse visur išvydau tik tą Patį Vieną. Žvelgiau žemyn į jūras. Ir čia bangavo bangose visur tik Jis Pats Vienas. Žvelgiau į širdį. Tai buvo jūros, pasaulių begalis ir nesuskaitomi sapnai. Bet ir juose išvydau tiktai Jį Patį Vieną. Iš Rytų šalių mokslo.

Sakyta, žmogaus asmenybė galinti augti. Iš tikrųjų ji vis ta pati pasilieka, tik jos reiškiniai aiškėja. Ji lyg smarkiau pradeda veikti, jos Didybė galingiau rodyties. Įvyksta tai, kaip veik asmeniškas žmogus negyvena tiek lėkštais viršaus dalykais, kiek savo Didybėje, save jai visiškai skirdamas. Didybės augimas yra, tiesiog sakant, asmeniško žmogaus pasidarymas, virtimas savo Didybės priemone. Šitą kitimą jis pats jokiu būdu vykinti negali. Yra jis toks stebuklingas dalykas, kurs vienat pačios Didybės gali būti statomas. Asmeniškasis žmogus betgi turi tvirtėti savo pasišventime.