Vakarų saulėlydis, I tomas

Vokiečių istoriko ir filosofo Oswald Spengler veikalas „Vakarų saulėlydis: pasaulio istorijos morfologijos apmata“ unikalus tuo, kad nuo pat pirmojo tomo pasirodymo 1918 metais nepraranda aktualumo ir vis dar kelia ne mažesnį susidomėjimą nei XX amžiaus pradžioje.

Autorius knygoje „Vakarų saulėlydis“ nuodugniai tyrinėjo mūsų civilizacijos kilmę ir aprašė jos raidą, o jo įžvalgų įrodymu, deja, tapo nacių režimas. Nors O. Spengler požiūris ir anksčiau, ir dabar dažnai kritikuojamas, tačiau jo žinios ir iškalba išlaikė susidomėjimą „Vakarų saulėlydžiu“ iki šių dienų.

Autoriaus teigimu, visų civilizacijų raida yra panaši ir vyksta pagal tam tikrus bendrus istorijos dėsnius. Jis išskyrė 8 civilizacijas arba „aukštąsias kultūras“ ir remdamasis jomis analizavo, kas laukia Vakarų civilizacijos. O. Spengler nagrinėjo Babilono, Egipto, Kinijos, Indijos, Meksikos, Klasikinę, Arabų ir Vakarų arba Europos-Amerikos civilizacijas.

O. Spengler teigė, jog civilizacijos gyvuoja cikliškai: jos gimsta, bręsta ir užgęsta. Kiekvienam gyvavimo etapui būdingi tam tikri dvasingumo, meno ir politikos bruožai. Autorius taip pat išskyrė kultūros ir civilizacijos sąvokas bei tokius civilizacijos raidos etapus:
• Pavasaris (Kultūra): būdinga intuicija, galinga kūrybinė energija, vieningumas.
• Vasara: bręstantis sąmoningumas. Ankstyvoji pilietinė miesto visuomenė ir kritinis mąstymas.
• Ruduo (Civilizacija): miestų augimas. Aukštas jėgos disciplinos ir organizacijos lygis.
• Žiema: ateina pasaulio – miesto civilizacijos sustingimas. Stiprėja ireligiškumas.