Rhythm and refrain: in between philosophy and arts

Monografija „Ritmas ir refrenas: tarp filosofijos ir meno“ yra tarpdisicplininė: remiantis Deleuze’o ir Guattari įžvalgomis, siekama atsekti minties navigacijos linijas nuo filosofijos link skirtingų meno formų (literatūros, kino, tapybos, muzikos) ir atgal. Pradedant nuo dinaminės problemų ir sąvokų kartografijos, kurias kaip tinkamas tokiems minties eksperimentams įžvelgė Sauvagnarguesas, Buchananas, Bogue’as, Zepke, šiame tyrime siūlomos dvi naujos sąvokos: ritmas ir refrenas, kurios, anot autorių, yra tinkamos kaip navigacinės jungtys galimose filosofijos ir įvairių menų (literatūros, kino, tapybos, muzikos) sankabose. Autorės svarsto, kaip ritmas ir refrenas Deleuze’o ir Guattari tekstuose tampa filosofinėmis sąvokomis ir įgauna ontologinį statusą, transcenduojantį siauras filosofijos ir meno apibrėžtis. Jos funkcionuoja tarpinėje teritorijoje: tarp minties, garso, žodžio ir vaizdo, meno kūrinio, filosofijos ir gyvenimo. Būtent žvelgiant iš tokios ontologinės perspekty vos, šios dvi sąvokos įgauna galią atverti ne horizontaliuosius, o vertikaliuosius, genealoginius meno kaip tapsmo aspektus