Dvasios Mokytojo sodas

Paskutinė Mokytojo žinutė, kurią gavo 1956 m. gruodį, buvo tokia: „Neregima šviesa jos širdyje neužgesinama. Šviesa! Šviesa! Šviesa! Štai ką jai palieku testamentu. Ar ji regės žemiškomis akimis tą džiaugsmą, kuris uždegtas prieš jos dvasines akis, – tai nėra svarbu.“ Olgos Obnorskajos testamentas – draugų ir pasekėjų ranka perrašinėti Mokytojo pamokymai, sugulę poetiška „Dvasios Mokytojo sodo“ forma.