Vienas iškiliausių lenkų filosofų Leszekas Kołakowskis (1927–2009) pirmiausia garsus savo akademine programa, pakylančia į filosofijos istorijos, idėjų istorijos ir religijos filosofijos aukštumas. Tačiau filosofas gerai žinomas ir kaip eseistas, publicistas ir net beletristas. Per televiziją skaitytų paskaitų cikle „Mini paskaitos apie maksi dalykus“ Kołakowskis kaip tik ir atsiskleidžia kaip savitas, įdomus filosofinės eseistikos kūrėjas. Šiuose tekstuose gvildenami visiems rūpimi žmogaus prigimties ir gyvenimo klausimai. Pernelyg neįveldamas skaitytojo į „aukštas materijas“ autorius elegantiškai pažeria taiklių, susimąstyti, o kai kada ir polemizuoti maginančių minčių apie kasdienius dalykus, tokius kaip valdžia, šlovė, kelionės, skolos, seksas, sąžinė ar net nuobodulys. Savo samprotavimus apie kolektyvinę atsakomybę, smurtą, pavydą, Dievą, teisingumą dėsto trumpai, logiškai, tačiau nenuslysta vien paviršiumi, atveria netikėtas, esmingas gelmes. Filosofo apmąstymai šiandien gali būti vertingas orientyras siekiantiems išlikti nuosaikaus sveiko proto kelyje šiais manipuliacijų žmogaus politinėmis, ekonominėmis, buitinėmis nuostatomis laikais.