Jaunesnysis Bazilijaus Cezariečio (apie 329–379) brolis Grigalius Nysietis kartu su Grigaliumi Nazianziečiu (apie 329(330)–390) priklauso vadinamiemsiems didiesiems kapadokiečiams, padarusiems didelę įtaką net tik IV a. Bažnyčios teologiniam ir politiniam gyvenimui, bet ir palikusiems svarbų teologinį bei
dvasinį paveldą vėlesnėms kartoms. "Homilijos apie palaiminimus" yra ir Evangelijos pagal Matą 5, 3–11 komentaras, ir dvasinis ar net mistinis veikalas, kuris lyginamas su kitais dviem Grigaliaus kūriniais: Mozės gyvenimu ir Apie Giesmių Giesmę. Svarbu pažymėti, kad šios Homilijos pirmiausia buvo skirtos plačiajai tikinčiųjų publikai. Nedaug bendro su šiandieniniais egzegezės metodais turintis dėstymas yra ganėtinai didaktiškas. Kalba, lyginant su kitais Grigaliaus veikalais, yra mažiau sudėtinga, o filosofinis pagrindas – gana diskretiškas. Tačiau esminė mintis ar net pagrindinis tikslas aiškiai apčiuopiami – aštuonių homilijų seka pristato krikščioniško gyvenimo kelią į tobulumą ir į mistinę bendrystę su Dievu. Šios aštuonios pakopos lyginamos su Jokūbo kopėčiomis (Pr 28, 12–13). Dievo Žodis veda žmogų palaipsniui į tobulumo viršūnę. Be daugelio kitų temų, Homilijose sutinkama ir pagrindinė Grigliaus asketinės ir mistinės teologijos tema – epektazė (gr. επεκτάζε) – palikusi žemiškas aistras, siela nepaliaujamai kyla į begalinį Dievą. Neturintis pabaigos kilimas – tai progresija Dievo pažinime. Tikroji palaima – tai pats Dievas, o žmogus tampa palaimintu tiek, kiek jis susijungia su Dievu.