iš vokiečių kalbos vertė Alfonsas Tekorius
Gyva, vaizdinga kalba A. Schopenhaueris byloja, jog žmogus pasaulyje jaučiasi niekingas; maža to, niekis yra ir pats pasaulis. Žmogų lydi nuolatinis stygiaus, nepasitenkinimo, nerimo jausmas. Smulkiems rūpesčiams ir pastangoms – valgyti, mylėti, saugotis pavojų – išeikvojame trumpą gyvenimą. Žmogaus dalia dar yra ir nuolatinė baimė, visų pirma – mirties baimė. Toks gyvenimas yra kančia.
Tačiau esama ir būdų tos kančios išvengti. „Gyvenimo išminties aforizmuose“ (1851) bandoma parodyti, jog kančią sumažinti įmanoma: pirmiausia – stojiška laikysena (atsisakant iliuzijų, kančią suvokiant kaip neišvengiamą); atsiduodant nesuinteresuotam meno pažinimui, „grynam“ stebėjimui; atsižadant savęs, kaip daro krikščionių šventasis ar budistų atsiskyrėlis.