Psichoanalitinė diagnostika. Asmenybės struktūros samprata klinikiniame procese

"Atsižvelgiant tiek į psichoterapeutų, tiek į pacientų unikalumą, svarbu, kad skaitytojas šioje knygoje pristatomus tipus nevertintų kategoriškiau, nei derėtų. Nė vienas iš mūsų nesame vadovėlinė obsesinė asmenybė, tobula narcizinė asmenybė, gryna psichozinė arba ribinė asmenybė. Visi mes galime rasti savyje įvairių būdų, kuriais suvokiame pasaulį. "Psichoanalitinės diagnostikos" tikslas – ne pasiūlyti terapeutams griežtų etikečių vadovą, o tik nubrėžti kai kurias gaires, šiek tiek padedančias susivokti žmonių subjektyvumo painavoje. Kaip rodo mano pačios psichoterapinio darbo patirtis, kai gerai pažįstu pacientą, visi diagnostiniai konstruktai pasitraukia iš mano sąmonės. Kai pradeda ryškėti sudėtingas žmogaus individualumas, etiketės tampa skurdžios ir netinkamos.
Taigi tikiuosi, kad žinios, kurias mėginu perduoti šia knyga, netaps dar vienu sąvokų rinkiniu, taikomu rigidiškai ir be vaizduotės, kaip, beje, nutiko su daugeliu psichoterapinių sampratų praeityje – tiek mano profesinėje bendruomenėje, tiek kitose. Ypač visuomenėje, reikšmingai besiskiriančioje nuo tos profesinės ir populiariosios kultūros, kuria remiasi ši knyga, svarbu, kad psichoterapeutai suvoktų, jog netrukus savo tikrus pacientus jie supras geriau, nei aš pažįstu jų hipotetinius vaizdus. Mane džiugina mintis, kad mano lietuvių skaitytojai įsigilins į šiuos skyrius, kad vėliau galėtų mesti knygą šalin ir kliautis tuo, kad šios sąvokos jau integruotos į giluminę, intuityvesnę savastį
."
/N. McWilliams/