„Žmogus aukštoje pilyje“ – alternatyviosios istorijos klasika. Tai romanas, įvertintas Hugo premija – pagrindiniu fantastinės literatūros apdovanojimu. Knygoje sukurta netikėta Antrojo pasaulinio karo baigties vizija primena šiurpų, bet žmonijos protą iš miego žadinantį sapną.

1962-ieji, Antrąjį pasaulinį karą laimėjo Vokietija ir jos sąjungininkė Japonija. Šalys nugalėtojos pasidalina Ameriką ir įveda rasistinį režimą. Saujelė likusių gyvų žydų dangstosi fiktyviais vardais, o Reicho kontržvalgybos kapitonas, apsimetęs švedų verslininku, atvyksta į japonų valdomą San Fransiską įspėti sąjungininkų dėl ruošiamo branduolinio smūgio. Tuo tarpu miestiečiai kliaujasi burtais iš „Permainų knygos“ nerimaudami dėl ateities. Šiame kafkiškame pasaulyje atsiranda dar ir žmogus, prisistatantis kaip Aukštos Pilies – įtvirtintos būstinės kalnuose – gyventojas, kuris sukuria fantastinį romaną apie tai, kaip Vokietija pralaimėjo karą. Tik ar jam pavyks perrašyti istoriją pakreipus įvykius kita linkme?