Raktas į Senąjį Testamentą (1,2,3 tomai)

Šventasis Raštas yra daugiaamžis Dievo žodis žmogui istorijos ir gyvenimo raizgyne. „Dievas prisiderino prie žmogaus prigimties ir Jo žodžai, išreikšti žmonių lūpomis, pasidarė panašūs į žmonių kalbą...“
„Raktas į Senąjį Testamentą“ - istorikų, archeologų ir teologų studijų įžvalgos, atskleidžiančios Artimųjų Rytų senovės istoriją, supažindinančios su išganymo istorijos asmenimis ir įvykiais.
Pirmoji dalis – „Sandora ir Mesijas“. Išganymo istorijos raidoje Sandora ir mesianizmas apreiškia Dievo proveržį į žmonijos istoriją ir Dievo rūpinimąsi žmogumi. Žmonija, pažindama Dievo apreiškimą Izraeliui, pažįsta Dievo valią sau. Kad suprastum, kas vyksta dabar, turi žinoti, kas ir kodėl vyko anksčiau. Tuomet atsiskleidžia Šventojo Rašto skaitinių ir pasakojimų prasmė ir daugiasluoksniškumas.
Rakto į Senąjį Testamentą antroje dalyje nagrinėjama dvi savitos tikėjimo istorijos apraiškos: Pranašai ir Karaliai. Karaliai rūpinosi tautos gerove, saugumu, o Pranašai atstovauja amžinajam Dievo rūpesčiui dėl kūrinijos.
„Rakto į Senąjį Testamentą“ trečiojoje dalyje nagrinėjama istorijos nuo Izraelio tremties Babilonijoje VI a. pr. Kristų iki Senojo Testamento užsklandos – iki Jėzaus Mesijo atėjimo. Apžvelgiama tremtyje tautai tekusios užduotys: išlaikyti savitumą, susidūrus su kitos tautos istorine buitimi, ir išsaugoti savo tikėjimą, papročius, tradicijas.