Iliada ir Odisėja

Dvi knygos kartu:
Iliada:
Apie Homerą, po senovės Eladą klajojusį aklą dainių, mes nežinome nieko tikro, bet prieš atsiversdami vieną iš jo garsiausių kūrinių, būname vienaip ar kitaip susipažinę su Iliada. Daugiau kaip du su puse tūkstantmečio šios knygos maitina Vakarų civilizacijos vaizduotę. Dar nepradėję sekti permainingų Achilo nuotaikų, mes jau tikimės, kad ši istorija perteiks mums bet kurio žmogaus kovos ar tremties patirtį.

760–710 m. pr. Kr. hegzametru užrašytose eilutėse atrandame iki šiol tebejaudinančias universalias tiesas, žmogiškąsias temas: dievų ir žmonių santykį, požiūrį į dorybę, narsą, ištikimybę, kovos etiką.
Iliada, pasakojančia apie Trojos apsiaustį ir žlugimą, rėmėsi istorikai ir filosofai, be šių knygų buvo neįsivaizduojamas formalusis ugdymas. Neįmanoma suskaičiuoti, kiek klasikinių ir šiuolaikinių kūrinių įkvėpė šie antikiniai pasakojimai, kiek sykių šios istorijos buvo ekranizuotos ir statytos teatrų scenose. Ir kiek dar žmonijos kartų dar semsis iš jų įkvėpimo, nes kiekvienas širdyje turime savo troją.

Odisėja:
Odisėjas (gr. Ὀδυσσεὺς arba Λαερτιάδης) graikų mitologijoje – Laerto ir Antiklėjos sūnus, Itakėje ir aplinkinėse salose gyvenusių kefalėnų karalius, Penelopės vyras, Telemacho tėvas, Trojos karo didvyris. Odisėjas buvo vienas iš nesuskaičiuojamų valdovo dukters Helenės jaunikių, bet Helenei ištekėjus už Menelajo pasirinko jos pusseserę Penelopę. Odisėjas yra svarbus Homero „Iliados“ ir pagrindinis „Odisėjos“ herojus. „Odisėjoje“ aprašoma jo dešimt metų trukusi kelionė į namus po Trojos karo.