Frankenstein

Jaunas mokslininkas Viktoras Frankenšteinas imina gyvybės paslaptį ir pasiryžta pats sukurti gyvą būtybę. Daugelį mėnesių plušęs labaratorijoje su entuziasmu Frankenšteinas pasiekia savo tikslą - sutveria gyvą padarą. Gyvą padarą, kuriuo pasišlykšti ir atstumia. Mokslininką kamuoja baimė sutikti savo rankomis sukurtą pabaisą, prisiminus ją vis ima šleikštulys. Tuo tarpu pabaisa taip pat jaučiasi nepavydėtinai, sulaukdama iš žmonių vien abejingumo, pasišlykštėjimo, neapykantos. Kaip šauksi - taip atsilieps, nelaimingiausias ir vienišiausias padaras pasaulyje pradeda nekęsti žmonijos. Pabaisa, tačiau mąstanti būtybė, turinti jausmus. Susiradusi savo kūrėją, ji prašo sukurti dar vieną panašų padarą, kuris galėtų išslaidyti vienatvę, mainais į tai žadėdama pasitraukti tolyn nuo žmonių visiems laikams. Mokslininkas Frankenšteinas to padaryti nesiryžta, visų pirma, jis negali nugalėti to šleikštulio, antra, jis bijo, kad pabaisos susilauks palikuonių ir taip palaipsniui pražudys žmoniją. Kompromisas nerastas, todėl Frankenšteino kūrinys ima keršyti. Norėdamas perteikti savo skausmą jis ima žudyti Frankenšteino artimuosius. Išžudęs juos, galutinai palaužęs savo kūrėją, padaras nužudo ir jį. Kerštas nenuramina pabaisos dvasios, nusižudo ir ji patį.