Nekanoniški jaunojo dramaturgo tekstai yra tarsi atsakymas raštu į mūsų teatrinės praktikos polistilistiką. Tomas Šinkariukas kaip tikras postmodernistas žaidžia su visais jam prieinamais (ir patinkančiais!) kultūros ir istorijos ženklais, įžvelgdamas menininko laisvę būtent totaliniame eklektizme.